Stovykla „laisvės kovų atmintis“

2016-10-17

2016  metų rugpjūčio 19-26 dienomis Balandiškyje vyko akademinio jaunimo stovykla „Laisvės kovų atmintis“, vadovaujama VIF prof. dr. Vykinto Vaitkevičius, dokt. Aistės Petrauskienės bei dokt. Gedimino Petrausko. Jos tikslas – skatinti jaunimą mąstyti ir  atskleisti vis dar po istorijos šydu slypinčias partizaninio karo paslaptis. Kad ir kaip gaila, man nebuvo duota paklampyti Praviršulės pelkėje ir prisemti botų vandens, mat prie komandos prisijungiau tik antrąjį vakarą. Pamačius tuos nuvargusius, tačiau itin džiaugsmingus peršlapusius žmones pasidarė labai gera ir kietos Pašušvio mokyklos grindys tapo pačiu patogiausiu ir jaukiausiu patalu likusioms penkioms dienoms. Kitą rytą vykome į Šaukoto apylinkes, kuriose lankėme partizanų ryšininkų sodybas ir klausėmės įstabių prof.dr. V.Vaitkevičiaus pasakojimų. Saulėtą rugpjūčio 23-ąją klausėmės trijų prezentacijų, susijusių su Lietuvos, kaip nuolat kovojančios už laisvę valstybės, istorija. Po tokio informacijos antplūdžio norėjosi įkvėpti. Grigaičių sodyboje mūsų laukė amžininkė Irena Grigaitytė, kurios ir taip skurdžiai gyvenusi  šeima XX a.viduryje priėmė keturis į jų kiemą užklydusius miško brolius, leido išsikasti bunkerį ir juos globojo. 1952 m. Irenos kieme trys iš jų buvo nužudyti. Išklausę skaudaus moters pasakojimo puolėme prie ūkio darbų: pusė mūsų darbavosi bulvių lauke, kiti  kirto medžius bei švarino aplinką. Nepavargom. Ir įkvėpėm. Taip giliai, kad, rodos, geresni tapom. Na o kitąryt išėjom į miškus. Su manta, botais ir metalo detektoriais, bet ne aukso, o atminties ieškoti. Radom ne tik Užpelkių kautynių vietą, kulkų, tūtelių, sagų. Radom kur kas daugiau – asmeninės istorijos įrodymą – partizano žiedą, 67 metus pragulėjusį po žalsva miško samana. Vadovų paklausta atsiliepimo apie stovyklą atsakiau, jog esu labai dėkinga už galimybę pamilti. Pamilti tuos entuziastingus ir šiltus žmones, kurie mane supa, ir aplinką, kurioje apstu praeities pėdsakų. Labai tikiuosi, jog stovyklos idėja plis, taip ugdydama pilietišką, supratingą ir mylintį jaunimą.

Augustė Kavaliauskaitė, IIIa