Gimnazistų išvyka į vienuolyną

2004-11-09

Buvo: 11. 02 - 11. 04. 3 dienos ir 2 naktys. Kitaip.
Buvo: 30 žmonių, kurie moka būti laimingi. 30 janoniečių, kurie kada nors savo šypsenomis pakeis (bent jau) pasaulį.
Buvo: Baltriškės - mažas (toks labai labai mažutis) kaimelis Zarasų rajone ir tyla, kuri užgožia visą pasaulio nerimą, visą pasaulio skubėjimą, visą pasaulio triukšmą. Visą pasaulio liūdesį.
Buvo: Vienuolynas ir vienuoliai, su mėlynom suknelėm ;]]
Buvo: Dievas, kvepiantis sakais. Dievas, mokantis laukti. Dievas, kuris yra meilė.
Buvo: Žydiški šokiai ant šventoriaus. (Ir jausmas, kad tas, kuris sėdi ant žirafos formos debesies aukštai aukštai danguje, mums merkia dešinę akį (klapt klapt) ir pats perkusija muša šokių ritmą).
Buvo: Manų košė su vyšnių uogiene ir svarainių arbata.
Buvo: Didieji Grįžulo Ratai, naktimis iš dangaus skliauto mums semiantys sapnus - lyg senus trumpametražius filmus...
Buvo: Gitara, žvakės ir uosinės grindys koplyčioje, ant kurių susirangęs jauti, kad esi ten, kur ir turi būti. Dabar. Visada.
Buvo nuostabu....
Austėja


Bažnyčia


Garnys, garnys turi ilgas kojas...


Linkėjimai iš Baltriškių


Stalas užimtas...;]


Koplytėlės kryžius, apsuptas Šventųjų paveikslais