Stovykla "Jaunimas – jaunimui"

2015-03-07

 

Sovykla "Jaunimas- jaunimui"

Mes, jaunieji samariečiai, jau treti metai iš eilės tęsiame tradiciją surengti stovyklą jaunimui. Pasirinkome stovyklos pavadinimą ,,Mylėk kitą, kaip save patį“. Iki pačios stovyklos vyko kruopštūs parengiamieji darbai: galvojome bei mokėmės žaidimų, sudarinėjome dienotvarkę, skirstėme grupelėmis, ruošėmės seminarams ir kt. Stovykla vyko tarp trijų mokyklų: Šiaulių Juliaus Janonio gimazijos mokiniai tapo šios stovyklos vadoviukai, o Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos ir Alksnupių pagrindinės mokyklos jaunimas dalyviais.
Kovo 6-osios popietėje sugužėjo daugiau nei 40 jaunų žmonių į Šiaulių vyskupijos Pastoracinį centrą. Stovyklą prasidėjome susipažinimo žaidimais. Vėliau buvo pristatyta stovyklos programa bei taisyklės. Jas pamačius dalyvių veiduose atsirado nuostaba, mat viena iš taisyklių - jokių mobiliųjų telefonų. Susitikome pabendrauti ir gerai praleisti laiką, o ne sedėti įlindusiems į telefonus. Iš pradžių visi murmėjo, ir buvo nepatenkinti, tačiau vėliau niekam jų ir netrūko, o viena mergina net pasakė: ,,nereiktų man to telefono, jei galėtumėme pasilikti čia dar kelias dienas“.
Taigi, stovykla susidarė iš dviejų pagrindinių etapų, kurie pakaitomis keitėsi, vienas jų – bendri užsiėmimai. Jų metu vyko įvairūs žaidimai, diskusijos, taip pat janoniečiai vedė tris seminarus. Gabrielė ir Austėja kalbėjo apie pirmąją meilę, Kornelija ir Rugilė apie susilaikymą bei skaistumą, o Sandra ir Vaiva dalyvių pagalba mėgino sukurti tobulo vaikino ir merginos portretus. Po to vyko olimpiada. Jos metu dalyviai turėjo vykdyti įvairias, iš pirmo žvilgsnio atrodančias keistas užduotis, kurios buvo išdėstytos visame centriuke, nuo rūsio, kuriame Akvilė baugino savo baisiomis istorijomis, iki antrojo aukšto. Antrasis etapas - mažosios grupelės. Kiekviena mažoji grupelė buvo lyg atskira šeima, vienintelė tokia ir nepakartojama. Jose mes žaidėme įvairius žaidimus, pokštavome, kalbėjomės, rengėme pristatymus bei reportažus, linksmai leidome laiką. Išsikėlėme sau tikslą – visą naktį nemiegoti, deja, jau visai paryčiais, filmo ,,Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ metu, daugelis ne žiūrėjo filmą, o ramiai snaudė. 5 val. ryto, porą valandų pailsėjus, dalyvių laukė netikėtas protų mūšis, pilnas suktų klausimų. Nors visi buvome pavargę, sekėsi, sakyčiau, visai gerai.
Stovyklą baigėme netradiciniu aptarimu. Iš plastilino lipdėme įspūdžius po stovyklos ir dalijomės su kitais, ant medžiaginių šalikėlių naujiems draugams rašėme savo vardus, kad vieni kitų dar ilgai nepamirštume. Mes vadoviukai išmokome labiau pasitikėti savimi, bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, motyvuoti ir palaikyti, o taip pat diskutuoti jaunimui aktualiais klausimais ir ieškoti atsakymų į slėpiningus meilės labirintus. Ši stovykla buvo nuostabus netradicinis laiko praleidimas, palikęs nepamirštamų įspūdžių.


IIa klasės mokinė Gabrielė Ivaščenkaitė