Juliaus Janonio gimnazijos metraščio autorė - gimnazistė

2013-06-25

Mokslo metams baigiantis, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija išleido ketvirtąjį gimnazijos metraštį. Jis unikalus tuo, kad 100 puslapių knygelę sumaketavo III klasės gimnazistė Aistė Šulskytė, ji – ir viena iš leidinio sudarytojų. „Į darbą nėriau stačia galva, su tokiu dideliu užsidegimu, kad nė nesusimąsčiau, kad gali būti šitaip sunku“, - sako savamokslė metraščio autorė. Bet nesigaili: anaiptol, džiaugiasi kūrybinio proceso metu padariusi nemažai pati sau netikėtų atradimų.
„Nėriau stačia galva“
Šiais mokslo metais Juliaus Janonio gimnazijos metraštį buvo patikėta rengti žurnalistų klubui „Tebūnie šviesa“. Norėta mokiniško, „lengvesnio“ leidinio, kurį būtų lengva ir paprasta skaityti, jame būtų daug veidų ir vardų: juk taip smagu, užsukus į gimnazijos muziejų dabar, po dešimties ar trisdešimties metų rasti jame savo draugus, mokytojus, save. Žurnalistų klubo narė, metraščio dizainerė ir maketuotoja Aistė Šulskytė su didele atsakomybe, kūrybiniu polėkiu ir jaunatviška ugnele dėjo visas pastangas, kad jos „kūdikis“ būtų kuo patrauklesnis. Naktys, praleistos prie kompiuterio, jau baigti, sutvarkyti, o kitą dieną neišsisaugoję puslapiai, trūkstamos informacijos paieška, nuomonių susikirtimas, ašaros, kai nesiseka – tai tiktai maža dalelė kūrybinio proceso, vis dėlto suteikusio daug džiaugsmo ir sustiprinusio nuostatą: kai tiki savimi, viskas yra įmanoma.
- Kaip ir kodėl kilo mintis maketuoti gimnazijos metraštį?- jau po visko paklausiau Aistės. – Juk neturėjai tokio darbo patirties...

- Pasiūlymą sudaryti, maketuoti metraštį priėmiau labai entuziastingai – nėriau stačia galva, su tokiu užsidegimu, kad nė nesusimąsčiau, jog gali būti šitaip sunku. Juolab kad su programa, kuria maketavau, buvau ką tiktai susipažinusi. Man patinka žaisti vabank, mėgstu savo kasdienybę šokiruoti ekstremaliais tikslais. Kita vertus, jei būčiau suvokusi, kad nuo manęs, mokinės, priklausys šalyje garsios, istorinės gimnazijos bendruomenės įvaizdis, vargu ar būčiau sutikusi. Bet rezultatu džiaugiuosi, juolab visas kūrybinis procesas buvo labai įdomus.
Savimi pasitikėjau - reklamos, spaudos srityje nesu visai žalia: dizainere dirbau reklamos agentūroje, su žurnalistika, spauda susipažinau dar maketuodama mokyklos laikraštį, be to, jaučiau tikrai didelį mokyklos direktoriaus Rimo Budraičio, administracijos, žurnalistų klubo „Tebūnie šviesa“ vadovės, metraščio redaktorės, profesijos patarėjos Sigitos Stonkienės, palaikymą, ji keletui mėnesių tapo man svarbi kūrybinė kolegė, mokytoja. Ačiū visiems už pasitikėjimą, nemanau, kad kitoje mokykloje man būtų suteikta šitokia galimybė.

- Kas buvo sunkiausia, ko išmokai?

- Ko išmokau?.. Oi, daug visko. Pradedant profesionaliu leidinių maketavimu, baigiant laiko planavimu. Labai džiaugiuosi perpratusi publicistinių straipsnių rašymo subtilybes. Kai kartu su metraščio redaktore S. Stonkiene po kelias valandas (paskutinėmis dienomis – keliolika) sėdėdavome prie vos kelių sakinių ilgumo tekstų, juos vis dar trumpindamos, iki paskutinės raidės čiustinėdamos, kai aš pati, ne visiškai išmanydama leidybos taisykles, puoliau į paniką sužinojusi, kad mano pasirinktas šriftas neturi licencijos (tuomet turėjau dvi pasirinkimo galimybes – perdaryti jau beveik baigtą metraštį arba įsigyti licenciją, pasirinkau pastarąją), supratau, kiek daug man dar reikia mokytis.

- Kaip jauteisi, laikydama rankose savo kūrinį - dar spaustuvės dažais kvepiančią knygelę? Kokie draugų atsiliepimai? Ar rezultatas pateisino lūkesčius?

- Tiesą sakant, spaustuvės dažais kvepiančios knygelės taip ir nelaikiau savo rankose. Ją išvydau tik po penkių, man rodos, dienų, nes buvau taip užsivertusi kitais darbais, jog iki mokyklos ateiti niekaip nesuradau laisvos akimirkos (mokiniams buvo prasidėjusios atostogos). Žinojau, kad didelių klaidų nepalikome, kad „Titnago“ spaustuvėje dirba profesionalai, todėl dėl kokybės, kitų smulkmenų jaučiausi rami. Tik dar kartelį įsitikinau – už rezultatą man nepalyginamai svarbiau procesas.
Atsiliepimų girdėjau labai daug, neslėpsiu, malonu, kai tave įvertina, pagiria. Kažkas puse lūpų užsiminė, kad metraštis sulaukė ir keleto kritikos žodžių, jei tik keleto – man tai dar vienas komplimentas.

-Rudenį būsi abiturientė. Ką svajoji studijuoti?

- Kaip jau minėjau, mano gyvenime dauguma dalykų įvyksta neplanuotai. Noriu ar ne, veikiausiai nepavyks pabėgti nuo to ir renkantis studijas, pradedant gyventi savarankiškai. Rudenį būsiu abiturientė, universitetas – tiktai kitą rudenį. O dabar prieš akis ilga, išsvajota ir taip laukta vasara. Leiskite nuvyti mintis apie mokyklą ir mėgautis ja...

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos trečiokė Aistė Šulskytė – pirmoji gimnazistė, sukūrusi dizainą ir sumaketavusi šiemet ketvirtąjį gimnazijos metraštį. „Dar kartelį įsitikinau – už rezultatą man nepalyginamai svarbiau procesas“, - sako Aistė, drąsi ir kūrybinga mergina.

Aistės Šulskytės asmeninio albumo nuotr.