Juliaus Janonio gimnazija mokosi mokyti kitaip

2013-01-11

Ką daryti, kad vaikas trokštų eiti į mokyklą ir mokytis su užsidegimu? Ar tai apskritai įmanoma? Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos administracija ir mokytojai Raseinių rajone, sodyboje „Karpynė“, vykusiame tęstinio projekto „Mokinkime ir mokykimės kitaip“ seminare susipažino su naujomis, tarptautinį pripažinimą pelniusiomis metodikomis, kurios įrodo, kad svajonių mokykla nėra utopija. Ji gali būti kuriama čia ir dabar.

Naujos klaidos reiškia tobulėjimą

Minėtų metodikų esmė – ugdymo procese svarbiausia ne žinios, kurios laikui bėgant išgaruoja, o vaiko asmenybės laisvės, jo kūrybiškumo skatinimas ir lavinimas. Naujosios teorijos tvirtina, kad dėmesys kūrybiškumui yra tiek pat reikšmingas, kiek ir dėmesys raštingumui.
„Kaip žmogus elgiasi mažose situacijose, taip ir didelėse.“ „Naujos klaidos reiškia, kad žmogus tobulėja, senos – kad stovi vietoje“. „Kartais protą reikia palikti ramybėje - įjungti „dūšią“. „Jeigu nesi pasiruošęs suklysti, niekada nesukursi nieko originalaus“, - Vytauto Gaidamavičiaus, vieno iš seminaro lektorių, teigimu, tokios ir panašios nuostatos turėtų tapti tėvų ir pedagogų santykių su savimi ir vaikais pagrindu.

Vaikų negalima lyginti

Atlikdami praktines užduotis, projekto dalyviai turėjo galimybę įsitikinti, jog pagrindinis bet kurios įstaigos, organizacijos, klasės, grupės sėkmės laidas yra bendradarbiavimas, ne jos narių konkurencija. To vaikai turėtų būti mokomi nuo mažumės. Didžiausia klaida – lyginti vaikus vienus su kitais. Nespėjantis su kitais, ko nors nesuprantantis vaikas jaučiasi kaltas, dėl to tyliai ar garsiai pyksta, nusišalina nuo veiklos, o jo kūrybiškumas nužudomas“, - konstatavo psichologė Ramunė Žilionienė ir kaip pavyzdį pademonstravo filmą apie Balio saloje veikiančią Žaliąją mokyklą, kurioje vaikams leidžiama rinktis, ko jie nori mokytis, o pats mokymasis vyksta per diskusijas, gyvą tyrinėjimą, daug dėmesio skiriama globaliems dalykams, kūrybai. Šalia viso to kartais prireikia tylios ir pagarbios kantrybės, kol vaikas pats susivoks, ko jis iš tiesų norėtų.
„Svarbiausia išlaukti, - pabrėžė R. Žilionienė. - Nenorintys nieko veikti turi teisę nusišalinti nuo užsiėmimų. Bet jie visada sugrįžta, nelygu, kiek laiko toks nusišalinimas užtrunka. Vienoje Vokietijos mokykloje ilgiausiai toks nusišalinimas truko vienerius metus, tada vaikas pats pasiprašė veiklos. Šiukštu – jokios prievartos ir spaudimo.“

Svajonių mokykloje nėra vietos baimei

Dalies projekto dalyvių nuomone, Lietuvos mokyklose situacija galėtų pasikeisti tiktai tada, jeigu pasikeistų pati švietimo sistema. Tuo tarpu V. Gaidamavičius vienareikšmiškai argumentavo: kiekvienas iš mūsų gali daryti įtaką pokyčiams tiek savo aplinkoje, tiek „viršūnėms“, tereikia atsikratyti baimės.
Prieš dvejus metus pradėto Europos Sąjungos finansuojamo projekto rezultatai leis įgyvendinti naujus ugdymo metodus, kurie bus taikomi šešiose šalies mokyklose.

Sigita STONKIENĖ,
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos profesijos patarėja

Citata: „Didžiausia klaida – lyginti vaikus vienus su kitais“.

VIZIJA: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos (iš kairės) neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Daiva Gedminienė, profesijos patarėja Sigita Stonkienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Stankevičienė ir tikybos mokytoja Danutė Kratukienė seminare „Mokinkime ir mokykimės kitaip“ aptarė ir koregavo savo gimnazijos prioritetus.

Sigitos STONKIENĖS nuotr.