Emocinis intelektas mokytojo darbe. Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursų Jungtinėje Karalystėje patirtys

2013-04-27

2013 m. balandžio 21-27 d. dalyvavau Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurie buvo finansuoti iš Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius papogramės lėšų. Dėka jų turėjau galimybę susipažinti su Jungtinėje Karalystėje esama emocinio intelekto ugdymo praktika. Savaitės trukmės kursų metu ne tik interaktyviai mokėmės, tačiau Nuneatono akademijoje stebėjome įprastą mokymosi dieną, darbą su specialiųjų poreikių mokiniais. Galimybė palyginti mokyklos, kurioje dirbame ir šios akademijos aplinką, mokymo metodus, formas, bendravimo ypatumus, leido suprasti, jog Lietuvoje dirbame nė kiek ne prasčiau, turime panašias sąlygas ir mokinius. Tik mūsų mokyklose daugiau drausmės ir akademiškumo. Bet kokiu atveju, galimybė susipažinti su kitos šalies ugdymo sistema praturtina žinias, leidžia pasilyginti, pasidžiaugti, apgalvoti ką galėtumėme pritaikyti pas save, o kuo pasidalinti su kitais. Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursai puiki praktika atskleisti savąjį emocinį intelektą, nes tenka užsienio kalba bendrauti su kitais kursų dalyviais iš skirtingų šalių. Birmingeme vykę kursai subūrė pedagogus iš Kroatijos, Latvijos, Graikijos, Švedijos ir Lietuvos, lektorius buvo britas. Tokioje tautų mozaikoje įdomu buvo stebėti kultūrinius skirtumus, sužinoti apie ugdymo sistemų ypatumus, kasdienį mokytojų darbą kitose šalyse. Diskusijos dažniausiai vykdavo neformalioje aplinkoje, vakarienės metu. Smagu buvo pasidžiaugti, kad kai kur Lietuvos švietimo sistema gerokai priekyje, kad turime savo mokyklose pagalbos mokiniui specialistų etatus (priešingai nei Graikoje), kas neabejotinai, sudaro prielaidas sėkmingesniam mokinių emocinio intelekto ugdymui. Galimybė tobulinti kvalifikaciją užsienyje yra neįkainojama akiračio praplėtimo ir naujų kontaktų užmezgimo prasme. Grįžtant prie emocinio intelekto, norėčiau kiek plačiau pristatyti šį reiškinį ir jo svarbą pedagogo darbe.
Emocinio intelekto terminą dar 1990 metais pirmą kartą pavartojo Solovey ir Mayeris, šis terminas buvo vartojamas emocinėms savybėms, kurios atrodė svarbios sėkmei, apibūdinti. Tos savybės buvo: empatija, jausmų raiška ir supratimas, valdymasis, nepriklausomybė, gebėjimas prisitaikyti, patikimas kitiems, atkaklumas, draugiškumas, gerumas bei pagarba. Tačiau dar kiek anksčiau 1983 m. Gardneris mėgino nurodyti skirtumą tarp intelektinių ir emocinių gebėjimų. Jo plačiai pripažintas septynių intelekto rūšių sąrašas jau tuomet apėmė ne tik verbalinius ir matematinius gebėjimus, bet ir dvi asmenines rūšis: savo vidinio pasaulio pažinojimą ir visuomeninį gabumą. Nepaisant jau paminėtų bandymų pristatyti emocinio intelekto konstruktą, plačiausiai juo susidomėta 1995 m. pasirodžius Golemano publikacijoms apie emocinį intelektą. Jis teigia, jog emocinis intelektas reiškia gebėjimą atpažinti savo paties ir kitų žmonių jausmus, save motyvuoti ir gerai valdyti savo bei savo santykių emocijas. Jo teigimu, daugelis žmonių, pasižyminčių aukštu intelekto koeficientu, tačiau stokojančių emocinio intelekto, gyvenime dirba tiems, kurių intelektas yra žemesnis, tačiau emocinio intelekto įgūdžiai pranašesni. Negana to, Golemanas, teigė, kad 80 proc. žmogaus gyvenimo sėkmės nulemia būtent emocinis intelektas.
Apskritai, apibūdinant emocinį intelektą, derėtų kalbėti apie tam tikrus įgūdžius. Bradberis ir Gryvs, pateikia keturių įgūdžių, anot jų, aiškiai atskleidžiančių emocinio intelekto struktūrą, schemą. Ją sudaro asmeninės ir socialinės kompetencijos, kurios išskirstomos į savivoką ir savikontrolę, socialinį sąmoningumą, santykių valdymą ir palaikymą. Savivoka ir savikontrolė yra tos kompetencijos, kurios nurodo kaip gerai pažįstame save ir gebame elgtis sudėtingose situacijose. Asmeninių kompetencijų sąrašą galima praplėsti savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi, savianalizės, sveikos gyvensenos, saviraiškos ir atsakomybės už savo veiksmus savybėmis, taip pat ambicijų turėjimu, optimizmu, iniciatyva. Socialinis sąmoningumas ir santykių valdymas – tai tos kompetencijos, kurios padeda palaikyti pozityvius santykius su aplinka. Jas galima išplėsti ir įvardinti kaip: bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais, gebėjimą dirbti komandoje, sprendimų priėmimą ir konfliktų sprendimą, lygių galimybių bei demokratijos suvokimą, gerumą, empatiją. Visos šios savybės sudaro emocinio intelekto pagrindą ir yra reikšmingos bet kurios profesijos atstovams, tačiau mokytojams, dirbantiems su jaunąja karta, ypač su paaugliais, savo elgesį valdančiais emociniame lygmenyje, šios kompetencijos būtinos tam, kad nepažeistų jaunos asmenybės kūrybiškumo, vystymosi, o kaip tik padėtų plėtotis pozityvioms savybėms. Kaip teigiama Golemano, nepakanka vien knygynių žinių – reikia išlavinto emocinio intelekto, nes tik jis kartu su įprastu intelektu gali padėti sėkmingai prisitaikyti prie visuomenės keliamų reikalavimų. Golemanas pateikia savo emocinio intelekto struktūros versiją, kuri jo nuomone, itin svarbi profesinėje veikloje. Jo sistema apima penkis pagrindinius emocinius ir visuomeninius gebėjimus: savivoka – žinojimas ką tą akimirką jaučiame, ir pasinaudojimas tais pojūčiais priimant sprendimus, tikroviško savo gebėjimų įvertinimo ir pasitikėjimo savimi jausmas; savireguliacija – toks savo emocijų tvarkymas, kad jos palengvintų užduotį užuot jai trukdžiusios; motyvacija – savo giliausių pomėgių panaudojimas savęs išjudinimui ir nukreipimui savų tikslų link; empatija – atjauta ir įsijautimas į kitų žmonių jausmus, gebėjimas imtis jų požiūrio, sutarimo bei prisiderinimo prie skirtingų asmenų puoselėjimas; visuomeniniai įgūdžiai – tinkamas emocijų valdymas bendraujant ir tikslus visuomeninių situacijų bei tinklų perpratimas, sklandi sąveika. Šie gebėjimai reikalingi kiekvienam pedagogui. Dėl to turėtumėme nepamiršti ne tik ugdymo, bet ir saviugdos.
Svarbiausia, kaip teigė kursų lektorius Viktoras Allenas, viską daryti su šypsena ir nepamiršti, kad visų pirma mokytojas moko tuo kas jis yra ir kaip elgiasi, o tik paskui tuo ką privalo perteikti pagal programos reikalavimus. Viską darant su šypsena daug lengviau pasiekti norimo rezultato. Ko gero, šypsena ir ramybė veide yra geriausias aukšto emocinio intelekto įrodymas.

Laura Martusevičienė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos socialinė pedagogė.

Straipsnis atspindi tik autorės požiūrį, bet ne Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, Europos Komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.