Budistų vienuolis – apie nenorą gyventi ir kelius į vidinę harmoniją

2013-04-19

„Meditacija – sunkus darbas. Daugeliui atrodo, užtenka atsisėsti parietus kojas, lotoso poza ir nušvisi“, - taip Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje kalbėjo Zen budistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas, kuris, grįžęs į tėvynę, vėl, kaip ir prieš dvylika metų, tampa aktoriumi ir savo patirtimi dalijasi su klausytojais.
K. Marčiulynas didžiąją metų dalį praleidžia Pietų Korėjos vienuolynuose, kuriuose atlieka įvairias dvasines praktikas. Ištisus mėnesius medituojama nuo 8 iki 14 valandų per parą, atsisakoma maisto ir miego. Tokios meditacijos nėra poilsis, malonumas ar lengvas atsipalaidavimas, būna, kad jomis susidomėję pasauliečiai po kurio laiko atsiduria psichiatrinėse ligoninėse. „Pabuvęs kelias paras be miego, labai įdomiai pradedi į save žiūrėti“, - sakė vienuolis, per daugelį metų budistų vienuolynuose įveikęs sudėtingą kelią į gyvenimo prasmės paieškas, vidinę ramybę ir harmoniją. Aktorius apgailestavo, kad Lietuvoje likę nedaug tikrojo, neapsimestinio dvasingumo, gyvenama paviršutiniškai, kai žodžiai iš esmės skiriasi nuo darbų, neliko jėgos, vilties ir tikėjimo. „Tai tarsi atrodo jau įprasta, nieko čia tokio, bet kodėl tada Lietuvoje per 1000 žmonių baigia gyvenimą savižudybe?“ – retoriškai klausė jis. Paklaustas, ar jį jau galima vadinti Mokytoju, sakė priėmęs visus įžadus ir esąs tas, kuris gali mokyti, netgi yra raginamas tą daryti. Bet atsisako, nes nieko nenori daryti avansu, kol jo paties vidus tam priešinasi.

Sigita STONKIENĖ,
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos profesijos patarėja


Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje apsilankęs Zen budistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas kalbėjo apie žmogaus išskirtinumą ir neaprėpiamas dvasios galias.
Sigitos Stonkienės nuotr.