Bendradarbiavimas su Plaueno (Vokietija) gimnazija

2015-09-29

Lygiai po pusės metų nekantraus laukimo, rugsėjo 29d. į Šiaulius atvyko projektininkai iš Plaueno Vokietijoje.

Naktį iš pirmadienio į antradienį negalėjome sudėti bluosto - laukėme ankstyvo skambučio, pranešančio, jog svečiai jau netoliese. Susirinkę mokyklos kieme visi nervingai trypčiojome ir žvalgėmės atvykstančio autobuso. Jam pagaliau atvykus puolėme išsiilgtiems draugams į glėbius. Nekantraudami vykome su svečiais namo.  Po kelionės  nusnaudę bei pailsėję vakare dalis mūsų lankėsi "Rūtos" šokolado muziejuje.

Antrąją dieną rinkomes mokykloje. Konferencijų salėje pasitikome svečius su dainomis bei direktoriaus ir mokytojų sveikinimais. Su nostalgija peržiūrėjome prisiminimus iš susitikimo Vokietijoje pavasarį. Tada keliavome į Kryžių Kalną, palikusį svečiams neišdildomą įspūdį. O vakarop, grįžę, miesto centre pradėjome linksmą orientacinį žaidimą, padėjusį projektininkams geriau susipažinti su Šiaulių miesto įžymybėmis.

Ketvirtadienio rytą visi tikomės boulinge. Ten, pasiskirstę komandomis, surengėme turnyrą, o nugalėtojai paskutinę dieną buvo apdovanoti saldžiais medaliais. Vidurdienį leidome vaikštinėdami po bulvarą bei rengdamiesi projekto kulminacijai - folkloro vakarui. Konferencijų salėje atlikome bei  klausėme tiek lietuviškas, tiek vokiškas dainas. Tikriausiai ne vienas nubraukė ašarą klausydamas  dalyvio Ferdinando parašytos dainos apie mūsų projektą. Taip pat užseniečiams rodėme bei bandėme pamokinti liaudies šokių,  o  "pasikultūrinę" kiekvienas puolėme demonstruoti bei dalintis savo tradicinių virtuvių ypatumais.

Penktadieniui auštant pajudėjome į Lietuvos pajūrį. Palangoje aplankėme Gintaro muziejų bei nepaisydami apsiniaukusio dangaus pasitaškėme paplūdimyje. Nuvažiavę į Klaipėda jūrų muziejuje stebėjome delfinų pasirodymą. Po to apžvelgėme ir miesto senamiestį.

Šeštadienį nujausdami artėjantį išvykimą stengėmės kuo naudingiau išnaudoti likusį laiką kartu. Leidome laiką kartu su šeimomis, čiuožinėjome ant ledo, rodėme draugams kitus Lietuvos miestus, o vakare kartu susitikę, dar ilgai nenorėjome skirtytis...

Paskutiniąją dieną visi tylėdami rinkomės galiniame mokylos kieme. Daugybės lagaminų prikrautos lietuviškų lauktuvių buvo nenoriai  dedamos į autobuso bagažą. Niekas nepuolė atsisveikinti - net nesinorėjo tikėti, jog tai tikriausiai paskutinis kartas kai matome vieni kitus. Vis dėl to, autobuso vairuotojui pradėjus nekantrauti, teko atsiglebėsčiuoti ir žibančiomis akimis nulydėti išvykstančus draugus...

Projektai kaip šis - puiki proga plėsti savo akiratį, gerinti užsienio kalbų žinias, bei įgyti neįkainojamos patirties. Taip pat visi jautėme pareigą tinkamai pristatyti savo šalį, tad lavinome ir savo pačių pilietiškumą. Na ir žinoma,  draugystės ryšiai išliks pats svarbiausias dalykas sukurtas per tas dvi susitikimo savaites Plauene ir Šiauliuose. O šiais technologijų laikais pavyks dar ilgai ilgai palaikyti juos nenutrauktus.

Projekto dalyvė Liuda Stancikaitė