Ateitis, kurioje galėsime kvėpuoti

2014-09-16

Jau ketvirtą kartą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje nusileido festivalis „Erdvėlaivis Žemė“.
Tradiciniu tapusio festivalio diena prasidėjo prof. dr. Arūno Bukančio paskaita „Pažadintas vandenynų milžinas, Antarktidos kapituliacija ir kitos naujienos apie klimatą“.
Mokslininkas kalbėjo apie pasaulinį klimato atšilimą, kuris jau sukėlė stichišką ir nevaldomą klimato kaitą. Apie tai, kad didžiausią susirūpinimą kelia įvairūs klimato atšilimo padariniai: vandenynų rūgštėjimas bei lygio kilimas, ledynų tirpimas, potvyniai, sausros, stiprūs ir ilgalaikiai krituliai, karščio bangos, miškų gaisrai, vandens išteklių problemos, gyvūnų bei augalų rūšių nykimas ir jų arealų kaita, įvairių ligų ir kenkėjų plitimas ir t.t. Žmogui ir ekosistemoms iškilo pavojus prarasti gebėjimą prisitaikyti prie šių klimato keliamų trikdžių. Klimato kaitos poveikis jau matomas: dėl vandens trūkumo mažėja žemės ūkio produktyvumas, kyla maisto kainos, reikšmingų ekonominių nuostolių patiria net tvirtos ekonomikos valstybės.
Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje.
Potvyniai žiemą, šalčio ir šilumos rekordai, sausros, audros ir panašūs gamtos reiškiniai Lietuvoje bus tik dažnesni, teigė klimatologas Arūnas Bukantis. Pasak jo, žmonės turėtų ne tik galvoti, kaip mažinti poveikį aplinkai, bet ir ruoštis klimato pokyčiams bei įvairioms gamtos išdaigoms.
Tokios tendencijos jaučiamos visame pasaulyje. Jei pasidomėtume, kokia yra situacija ne tik Europoje, bet ir kitose šalyse ar tose teritorijose, kur yra mažai žmonių – Grenlandijoje, Arktyje, – čia užfiksuojama nepaprastai stiprių anomalijų. Temperatūra smarkiai viršija vidutines reikšmes. Ypač šią ir praeitą žiemą – vidutinė temperatūra aukštesnė 10, 12, net 14 laipsnių. Kitur, atvirkščiai, žemesnė.
Per pastaruosius 100 metų globalioji temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Tai yra gana stiprus atšilimas. Kai kuriuose regionuose temperatūra pakilo net 3–4 laipsniais, pavyzdžiui, Šiaurės Azijoje. Taigi yra tokių požymių, kurie sako, kad atšilimas progresuoja, jis įgauna vis didesnį tempą ir, deja, pasireiškia ne vien aukštesne temperatūra, bet ir tokiais ekstremaliais reiškiniais.
Be abejo, klimatas visada keitėsi ir keisis. Tik klausimas, kokios yra to priežastys. Anksčiau, kai žmogaus veikla buvo gana ribota, poveikis aplinkai buvo ne toks stiprus, žinoma, klimato pokyčius lėmė gamtiniai faktoriai. Dabar žmogaus poveikis jau stelbia visus gamtinius veiksnius.
Be to, tų gamtinių veiksnių poveikis yra ne toks greitas ir stiprus kaip žmogaus veiklos. Gamtinių veiksnių poveikio ciklai yra ilgalaikiai – jie trunka keliasdešimt, kelis šimtus tūkstančių metų arba kelis šimtus metų. Taigi mes nerasime nė vieno gamtinio faktoriaus, kuris būtų lėmęs tokį spartų atšilimą, kaip nuo 19 amžiaus pabaigos.
Bet jei pasižiūrėtume į klimato monitoringo duomenis, yra esminių pokyčių. Tarkim, atmosferos cheminėje sudėtyje padidėjo anglies dvideginio, metano, azoto junginių koncentracija. Į atmosferą išmesti freonai kelis dešimtmečius naikino stratosferą, dabar šis procesas jau šiek tiek sulėtėjo. Tarša, rūgštingumas vandenyne yra nepaprastai didelio masto.
Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje.
Paskaita privertė visus susimąstyti, koks mūsų indėlis į klimato kaitą? Ką mes galime padaryti, kad sumažėtų šiltnamio efektas? Gal užtenka tik patraukti šaldytuvą ten, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai? Į mokyklą ar į darbą eiti pėsčiomis, ar nuvažiuoti dviračiu?
Maži žingsneliai, kurie nuvestų mus į ateitį, kurioje galėtume kvėpuoti?

Daiva Orlovienė
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokytoja