Ar galima „karpyti“ žmogaus genomą?

2015-09-17

 

Jau tradiciniu tapęs Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ penktą kartą skraidino Juliaus Janonio gimnazijos mokinius į mokslo pažinimo kelionę.

2015 m. rugsėjo 17 d. sausakimšoje konferencijų salėje vos tilpo visi norintys susitikti su tikra mokslo žvaigžde - profesoriumi, habilituotu daktaru Eugenijumi Butkumi. Profesorius skaitė paskaitą „Šiuolaikinės (bio)technologijos – pasiekimai ir perspektyvos“.
Mokslininkas kalbėjo apie technologijas, kurios iš esmės keičia pasaulį ir kasdienį gyvenimą. Mokslo pasiekimai leido sukurti naujas technologijas ir įgyvendinti idėjas, prieš kelis dešimtmečius egzistavusias tik mokslinės fantastikos kūrėjų vaizduotėje. Šiandien klonavimas jau niekam nekelia nuostabos.
Profesorius pabrėžė, kad technologijas naudoti reikia atsakingai, jog jos nekeltų pavojaus žmogui ir aplinkai. Egzistuoja daugybė mitų ar klaidinančių teiginių dėl naujų (bio)technologijų keliamų pavojų. Neretai galima išgirsti teiginius, kad „remiantis mokslininkų, arba „sveikatos organizacijų atstovų nuomone”, vienos ar kitos technologijos yra pavojingos. Tik remiantis mokslo duomenimis ir tyrimų rezultatais galima apibrėžti šiuolaikinių technologijų taikymo sritis ir galimybes. „Mūsų gyvenimas naudojant naujas technologijas yra ir patogesnis, ir sveikesnis, ir saugesnis“ , - sakė Eugenijus Butkus.

Profesorius, gausiai susirinkusiems mokiniams, papasakojo apie pagrindinius, dažniausiai naudojamus medikamentus ir jų poveikį organizmui, paaiškino, kodėl dabar sportininkams atliekami hormoniniai tyrimai norint nustatyti lytį. Mokinius nustebino tai, kad II pasauliniame kare penicilinas buvo naudojamas du kartus. Paaiškėjo, kad būtent „antelės“ formos induose (vėliau jie buvo pavadinti „Oksfordo buteliais“) pelėsiai augo geriausiai.

Mokslininkas pažymėjo, kas mūsų šalies mokslininkai yra labai daug pasiekę biochemijos srityje. Ir žmogaus genomas mokslininkams jau nėra paslaptis, tikrai jį galima „karpyti“. Mokslas jau gali pakeisti žmonijos ateitį. Galima sukurti „tobulą žmogų“ neturintį savo protėvių ydų (o, gal šaknų?). Tačiau, kad mokslas neišsigimtų ir nepradėtų klonuoti žmonių, saugo bioetikos taisyklės. „Gal visai patogu būtų savo antrininką pasiųsti į pamokas?“ – klausė mokslininkas.

Mokiniams Eugenijus Butkus daugiau žinomas kaip vadovėlių ir pratybų autorius, Nacionalinės Moksleivių Akademijos chemijos sekcijos vadovas, chemikams, kaip daugiau nei 80 mokslinių straipsnių autorius, mokslinės premijos laimėtojas už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių medžiagos sintezės metodų kūrimas , struktūros savybių tyrimai ir taikymas“, plačiajai visuomenei, kaip prorektorius, atleidęs iš pareigų 2014 m. matematikos egzaminų užduotis nutekinusį docentą...
‚Erdvėlaivis Žemė“ išskrido, palikęs daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, koks pomidoras skanesnis – „močiutės“, ar tas – klonuotas, bet negendantis?

Daiva Orlovienė
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija